Projektas „Kolektyvinės apsaugos statinių infrastruktūros plėtra Kėdainių rajono savivaldybėje“

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, viešoji įstaiga Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2025 m. balandžio 30 d. pasirašė valstybės gynybos fondo lėšomis finansuojamo projekto Nr. VRM-002-K-012 „Kolektyvinės apsaugos statinių infrastruktūros plėtra Kėdainių rajono savivaldybėje“ (toliau – Projektas) sutartį (toliau – Sutartis).
Projekto veiklos finansuojamoji dalis sudaro iki 100 procentų visų tinkamų finansuoti Projekto veiklos išlaidų – ne daugiau kaip 236 600,00 eurų. Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis – iki 2026 m. gegužės 1 d. arba 12 mėnesių nuo projekto sutarties pasirašymo.
Tinkamos finansuoti šių priemonių įsigijimo ir pristatymo išlaidos:

  • sulankstomos lovos;
  • miegmaišiai;
  • elektros generatoriai (įskaitant jų montavimo darbus);
  • pirmosios pagalbos rinkiniai.

Visos Projekte numatytos priemonės bus finansuojamos iš Valstybės gynybos fondo. Savivaldybė projektą vykdys su partneriais: Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazija, Kėdainių Senamiesčio progimnazija, Kėdainių r.  Akademijos gimnazija, Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centru.
Projektas tikslas – Užtikrinti sąlygas evakuojamų gyventojų priėmimui apsirūpinant būtinomis priemonėmis kolektyvinės apsaugos statiniuose (toliau – KAS) Kėdainių rajono savivaldybėje.
Projektu sprendžiamos problemos: Projektu siekiama remti civilinės saugos projektus, stiprinant prevenciją, parengtį ir apsirūpinimą būtinų priemonių atsargomis KAS. Kėdainių rajono savivaldybė planuoja aprūpinti 4 KAS, kurie bendrai gali talpinti 4280 asmenų. Planuojama įsigyti sulankstomas lovas, miegmaišius, elektros generatorius. Įsigijus šias priemones būtų užtikrinamas evakuojamų asmenų patogumas ekstremaliomis situacijomis laikinai apsistojus KAS. Stiprinti šių laikų iššūkius atitinkančią Civilinės saugos stiprinimo programą skatina nesaugi Lietuvos respublikos kaimynystė ir iš to kylančios karinės ir hibridinės grėsmės, nesaugi Astravo atominė elektrinė bei karas Ukrainoje, taip pat gamtos stichijos kurios gali sukelti ekstremaliąsias situacijas šalyje. Ištikus ekstremaliajai situacijai šalyje gyventojams tektų ieškoti prieglobsčio tam skirtose patalpose, vienos iš jų – kolektyvinės apsaugos statiniai. Ekstremalių situacijų metu šiuos pastatus galima laikinai ir greitai pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. KAS parenka savivaldybių administracijos, vienam gyventojui turi būti skirta 3,5 kv. m. patalpos ploto.  Vidutiniškai ekstremaliosios situacijos metu juose planuojama laikinai apgyvendinti apie 40 proc. savivaldybės gyventojų.
Projektu siekiami rezultatai:  Projekto apimtyje laikoma, kad evakuojamų gyventojų, kuriuos savivaldybė yra pasirengusi laikinai apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose, skaičius nustatomas pagal savivaldybės disponuojamą lovų skaičių, kai 1 lova lygu pasirengimui laikinai apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statinyje 1 gyventoją, jam užtikrinant ir kitas laikinai apgyvendinti reikiamas priemones. Kėdainių r. sav. planuoja paruošti laikinam apgyvendinimui KAS 1125 gyventojus. Reikalingų priemonių sukaupimas tiesiogiai lemia KAS parengtį ir atsparumą, ekstremalioms situacijoms,  nes priemonių sukaupimo atveju garantuoja jų nepertraukiamą veikimą ir nustatytų krizių valdymo ir civilinės saugos uždavinių vykdymą. Nacionalinėje saugumo strategijoje numatyta ypatingą dėmesį skirti pasirengimui galimoms avarijoms Baltarusijos AE, didinant valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimą, civilinės saugos sistemas. Investicijos atitiks darnaus vystymosi ir lygių galimybių principus, stiprindamos visų gyventojų, įskaitant neįgaliuosius, apsaugą. Projekto įgyvendinimas yra suderintas su horizontaliaisiais principais, tokiais kaip darnus vystymasis ir lygios galimybės. Projekto veiklos prisideda prie gyventojų atsparumo didinimo, jų pažeidžiamumo nelaimių atžvilgiu mažinimo ir infrastruktūros pritaikymo visiems visuomenės nariams, įskaitant asmenis su negalia. Taip pat šios veiklos yra susijusios su Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų tikslais, įskaitant 1.5 uždavinį, kuris numato sustiprinti pažeidžiamų asmenų atsparumą ekstremalių įvykių metu. Tokiu būdu projektas tiesiogiai prisideda prie Lietuvos pasirengimo ir atsparumo stiprinimo krizinių situacijų atžvilgiu.
Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis – iki 2026 m. gegužės 1 d. 
Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis:  „Finansuojama Valstybės gynybos fondo lėšomis“.
———————————————————————————————————————————————————————————————————————————-

Projektas „Tūkstantmečio mokyklos I“

Projekto Nr. 10-011-P-0001
Projekto trukmė 2023 m. gegužės 11 d. – 2025 m. birželio 30 d.
Projekto vertė 113 376 623,67 Eur
Finansavimo suma 112 705 422,13 Eur
Projekto aprašymas
Projektas „Tūkstantmečio mokyklos I“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto tikslas – sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo (-si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti Lietuvos savivaldybėse. Šiuo projektu įgyvendinama dalis „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programos: vykdomos veiklos 22 Lietuvos savivaldybėse ir 93 mokyklose (TŪM programos I srautas).

Projekto veiklos:
1) mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas;
2) infrastruktūros kūrimas, plėtra ir atnaujinimas;
3) mokyklų veiklos tobulinimas keturiose srityse: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM ugdymas;
4) konsultavimas, rekomendacijų ir analizių rengimas;
5) projekto veiklų sklaida (viešinimo ir komunikacijos veiklos). Projekto tikslinė grupė – bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai.

Projekto tikslinės grupės – bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojai, jų vadovai, mokiniai ir mokyklų bendruomenės.
Kėdainių rajono savivaldybės administracija yra viena iš šio projekto partnerių ir, kartu su Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija, Kėdainių Šviesiąja gimnazija, Kėdainių „Ryto“ progimnazija bei Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazija, įgyvendins 1-3 punkte numatytas veiklas.
Europos socialinio fondo agentūra yra projekto vykdytoja, kuri įgyvendina konsultavimo, rekomendacijų ir analizių rengimo bei komunikacijos veiklas (įvardintas 4-5 punkte).
TŪM programoje dalyvaujančias keturias mūsų rajono mokyklas pasieks beveik 3 mln. Eur investicijos, kurių dėka bus modernizuotos, įkurtos laboratorijos, edukacinės, sporto, kūrybiškumo, sensorinės poilsio, laisvalaikio erdvės, įsigyta reikalinga įranga bei priemonės. Dėmesio sulauks ir pedagogai – suplanuota daug kvalifikacijos kėlimo kursų, mokymų.
Vienas kertinių TŪM programos principų – tinklaveika, bendradarbiavimas ir dalijimasis ištekliais, todėl TŪM programos investicijas gavusios mokyklos su kitomis savivaldybės mokyklomis dalinsis tiek atnaujintomis pedagoginių darbuotojų žiniomis, naujais veiklos modeliais, mokymosi priemonėmis, tiek ir atnaujinta infrastruktūra.

Siekiami projekto rezultatai

  1. Padidėjusi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis, (proc.);
  2. Padidėjusi PUPP metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis, (proc.);
  3. Sumažėjusi bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis, (proc.);
  4. Padidėjęs vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose;
  5. Sumažėję mokinių pasiekimų atotrūkiai tarp projekte dalyvavusių savivaldybių teritorijose esančių mokyklų.
    ———————————————————————————————————————————————————————————————————————–